Krizė, kurios metu šeimos, atskiros šalys ar net dauguma pasaulio atsiduria beviltiškoje įkaito pozicijoje, pirmas toks reiškinys mūsų istorijoje. Paslėptas įkirus nerimas, kuris tampa kasdieniu palydovu, gali organizacijos ar šalies mastu stimuliuoti neapskaičiuotus ir į tolį nenumatytus sprendimus, kurių dramatiškas pasekmes pajusime krizei praėjus.
Situacija, kurią išgyvename dabar, prilygsta tokiai krizei kaip karas ar didžiulė stichinė nelaimė. Tokio masto krizės nenutinka dažnai, tikriausiai tik kartą gyvenime, todėl dauguma verslo objektų jai nėra visiškai pasiruošę.
ĮKAITO SITUACIJA
Įkaito situacijos unikalumas ir beviltiškumas slypi tame, kad nuo įkaito pastangų mažai kas priklauso. Verslo kasdienybę į savo rankas perėmė valstybė — ji reguliuoja, kas gali eiti į darbą, kas negali, kokios įmonės dirbs, o kokios ne. Kas yra įkaitas? Žmogus ar organizacija, kuri nebeturi laisvės rinktis. Likusi vienintelė laisvė – mąstyti. Bet su sąlyga, jei mąstymo neužgožia įkaito neigiami jausmai.
Tam, kad galėtume iš įkaitą užvaldžiusių jausmų išsivaduoti, svarbu suprasti jausmų įtaką veiksmams.
ŠOKO STADIJĄ KIEKVIENAS IŠGYVENA INDIVIDUALIAI
PIRMIAUSIA IŠGYVENAME ŠOKĄ. KODĖL AŠ? KODĖL MANO VERSLAS? KĄ AŠ PADARIAU NE TAIP?
Mūsų pasaulis staiga susiaurėjo, dauguma iš mūsų atsidūrė tam tikrame namų kalėjime, kuriame patiriame grupinę izoliaciją: nebegalime pasislėpti nuo vidinių įtampų, kurios susikuria izoliavimosi erdvėje, o tuo pačiu metu susiduriame ir su naujo pobūdžio darbo iššūkiais. Tačiau net ir tie, kurių darbo procesas ir toliau vyksta darbo vietoje, dirba kaip kalėjime – viskas paduodama per langelį, per atstumą, ten, kur buvo įprastas artimas žmogiškas kontaktas, jo nebeliko — visi bijo, vengia nematomos grėsmės. Tai pamažu augina žmonėse įtampą.
Visas paslėptas ir atviras nerimas labai stipriai paveikia žmonių darbingumą. Savo nerimą žmonės linkę užgožti griebdamiesi bet kokios veiklos. Kryptingos veiklos stygius ir monotonija yra vieni iš pagrindinių faktorių žmoguje sukeliančių stresą.
Prie nerimo ir įtampos fono prisideda ir dideli neigiamos, nepatikrintos informacijos kiekiai, kurie nepatenkina objektyvios informacijos poreikio: visi norime suvokti, kas vyksta, ką ruošiamasi daryti, kokios perspektyvos nusimato, tačiau šių atsakymų nėra. Nors apie tiesioginės mirties pavojų šioje situacijoje lyg ir nekalbama, tačiau žmogaus galvoja krebžda mintys ir apie galimą mirtį.
ŠOKAS VERSLUI
Jeigu įmonė nebus pasiruošusi šios krizės suvaldymui, panika, kilusi darbuotojų galvose, persikels į pačią įmonę ir atsiliepti tiek dabarčiai, tiek ateičiai.
ĮMONĖS SAVININKAS, VADOVAS IRGI ŽMOGUS. PSICHOLOGINIAI ASPEKTAI PALIEČIA IR JĮ.
Visų pirma žmogus, kaip individas — tiek, vadovas, tiek savininkas, tiek darbuotojas – visi išgyvena dėsningus „Pokyčių kreivės“ etapus. Darbuotojas galvoja: „Kas bus su manimi?“, vadovas: „Kas bus su mano darbuotojais ir su manimi?“, o verslo savininkas kelia klausimą: „Kas bus su mano verslu?“. Nerimas dėl grėsmingos ateities bendras mums visiems. Tačiau stebint verslų vadovus matoma tendencija, kad dauguma jų užima varlės po truputi šylančiame puode poziciją kartodami analogišką elgesį kaip ir 2008-2009 metų krizės metu.
Kai pirmą kartą susiduriama su tokio masto krize, kuriai vargu ar kas nors iš verslo objektų buvo pasiruošęs, iškyla labai daug iššūkių.
ŠOKO PRIEŠNUODŽIAI
Kokius žingsnius privaloma žengti šioje krizėje?
1. Svarbiausia – suvokti savo nerimą, tokiu būdu jis netenka savo vidinės griaunamos galios. Tik taip įmanoma išvengti nerimo diktuojamų neapmąstytų veiksmų.
2. Sudaryti krizės valdymo grupę (KVG), kurios pagrindinė užduotis – išsaugoti verslą irpasiruošti pokriziniam šuoliui.
Nedidelėse įmonėse tokios apimties krizės valdymo grupių sudaryti nepavyks, tačiau labai svarbu suvokti, kad jei įmonės vadovas visą krizės suvaldymo atsakomybę.
Kai nėra sudaryta krizių valdymo grupė (KVG) arba kiekvienas įmonės skyrius gauna užduotį paruošti atskirą krizės valdymo planą, kyla labai didelis chaoso ir neveiksmingumo pavojus, nes „per medžius nemato miško“. Todėl labai svarbu, kad įmonės krizės valdymo grupė dirbtų bendradarbiaudama ir aiškiai koordinuodama veiksmus.
3. Trečias žingsnis — įvertinti krizės rizikas. Tai galima padaryti šios formulės pagalba: Šiuo atveju, jeigu vertiname kitos savaitės nedarbo riziką, tai poveikio stiprumas bus vienas, tačiau veiklos rizika jei nedirbsime šešias ar aštuonias savaites, bus dauginama iš žymiai didesnio poveikio stiprumo, tad ir rizikos dydis išaugs drastiškai. Tik apibrėžę galimas rizikas gebėsite atsakyti sau į svarbiausią klausimą: „Kas gali nutikti su mūsų įmone?“. Įvertinant poveikio stiprumą svarbu koncentruotis ne tik į tai, kas vyksta dabar ar krizės metu, bet ir koks bus mūsų šiandieninių veiksmų poveikis pasireikš po krizės?
Nepamirškime, kad krizės valdymas turi tris etapus:
I. Pasiruošimas krizei.
II. Darbas krizės metu.
III. Veiksmai po krizės.
Aprašant galimus pačius blogiausius scenarijus nerimas ir baimė nudrenuojami, tokiu būdu jie netenka savo galios ir nebeskatina daryti neapmąstytų veiksmų. Reikia sustoti ir pamodeliuoti situaciją, kelti klausimą: „Kas nutiks po krizės?“, svarstyti: „Jei pasielgsime šitaip, kaip klientų ar visuomenės akivaizdoje atrodysime? Kokį įvaizdį mūsų įmonė sukurs apie save?“.
KVG UŽDUOTYS
1. Pirmoji užduotis: sukurti blogiausius scenarijus laike. Scenarijus — eilė galimų blogiausių pasekmių skirtingose įmonės veiklos funkcijose.
2. Antroji užduotis: Priimti racionalius sprendimus – o kaip nuo to apsisaugoti?
3. Trečioji užduotis. Pats metas paruošti galimų veiksmų planus ir atsakyti į klausimą: „Kas už ką atsako ir kokio vaidmens imasi?“
Tokiu būdu jums nereikės laukti malonės ar įkaitų išvadavimo. Jūs gausite šansą susigražinti įmonės likimą į savo rankas.
Tokio masto krizėje, kiekvienas turi suprasti kad skęstančių gelbėjimas yra ir
pačių skęstančiųjų reikalas. Naivu tikėtis, kad vyriausybėje yra žmonės, kurie tiksliai žino kaip gelbėti ekonomiką. Juk jie tokie patys žmonės kaip ir mes. Jie irgi pirmą kartą susiduria su tokio pobūdžio ir masto krize. Gali būti dar blogiau, apie verslą ir jo iššūkius jie gali žinoti žymiai mažiau už jus, to dėl būtinas kooperavimasis, būtinas mąstymas sprendimų paieška kartu. Todėl mūsų siūlomoje didelės įmonės KVG yra „Ryšininko su valdžia“ pozicija.
PASIŪLYMAS
Mes siūlome pilną pagalbos paketą moderuojant ir perduodant žinias jūsų įmonės KVG. Krizių valdymo mus mokė JAV, Kanados ir Prancūzijos specialistai. Patys išgyvenome eilę krizių, permainų ir rimtų pokyčių bei padėjome kitiems juos įveikti. Patarlė tvirtina: „Velnias slypi detalėse“. Mes žinome, kad ši patarlė skirta tiems, kurie neturi patirties. Patirtį turinčių patarlė tvirtina „Detalėse slypi Dievas“.
Mes siūlome savo patirtį organizuojant Krizių Valdymo grupę (KVG) ir valdant būtinas permainas.
Rašykite mums:
vauma@vauma.lt, aurimas@vietrinas.lt, darusinmac@me.com;
Susisieksime ir pasitarsime.
Pagarbiai,
krizių, pokyčių, permainų valdymo specialistai:
Aurimas Vietrinas ir Darius Radkevičius
