KRIZĖ PERKAMA IR PARDUODAMA

14 metų patirtį turintis verslo konsultantas Aurimas Vietrinas žino, kaip prisijaukinti krizę. Svarbiausia, jo teigimu, pripažinti, kad gyvename krizės laikotarpiu, ir suvokti, kad galime jai atsispirti.

Kas, jūsų nuomone, yra krizė?

Kokia prekė šiandien labiausiai perkama pasaulyje ir koks prekės ženklas plačiausiai naudojamas? Tai ne kas kita kaip krizė.

Mes ją perkame kiekvieną dieną. Tai daryti padeda ir televizija, ir radijas, ir spauda. Kai nuperkame krizę, perparduodame ją kitam. Ši krizė nei pirma, nei paskutinė. Gyvenimas sukasi spiralės principu, todėl krizės linkusios kartotis. Taip jau atsitiko, kad kurį laiką daug ką vartojome į skolą.

Taip pat nėra paslaptis, kad lengva ranka buvo duodami kreditai, dažnas iš mūsų investavo pinigus neturėdamas reikiamos patirties. Pridarėme klaidų ir neigiamų skaičių. Tai vyko ne vieną mėnesį ir ne vienus metus. Susiformavo įprotis leisti pinigus, nebematėme, kad jie seniai baigėsi. Štai ir atėjo laikas keisti šiuos įpročius.

Kaip žmonės reaguoja į krizę?

Pirmiausia ištinka šokas. Mus apima lengvas sąstingis, sutrinkame ir klausiame savęs: „Kas čia dabar?“ Dar net nesuvokiame, kad tai įvyko. Antra stotelė − atmetimas, ignoravimas, neigimas. Ignoravimas yra natūrali stadija, ji neaplenkia nei įmonės vadovų, nei darbuotojų.

Trečioje stotelėje prasideda kaltės jausmas: „Ko nesuvaldžiau, kad dabar man taip atsitiko?“ Ketvirta stotelė yra pykčio priepuolis. Norisi ką nors primušti, išsirėkti, kaltinti. Kai pyktis atslūgsta, prasideda savęs gailėjimo fazė.

Tačiau dar yra vilties, kad pavyks kaip nors išlipti. Kai žmogus pamato, kad ir tai neveiksminga, prasideda šešta fazė – pati liūdniausia. Ji pasireiškia nusivylimu, abejingumu. Dalis žmonių ima galvoti apie savižudybę, palieka šeimas.

Ar yra žmonių, kuriems patinka tokie iššūkiai, adrenalinas?

Tokius žmones aš vadinu atspariaisiais arba novatoriais. Jie vieni iš pirmųjų nupirko krizę kaip prekę. Su tokiomis situacijomis teko susidurti konsultuojant įmones šiuo krizės laikotarpiu. Labai dažna situacija įmonėse yra tokia, kad dalis žmonių yra vienoje stotelėje, dalis kitoje. Galiausiai jie visi atsiduria šeštoje stotelėje – nusivylimo ir depresijos.

Ir kai tik kuris nors iš įmonės žmonių pradeda mąstyti, o po to veikti – kiti jį bando traukti atgal ir neleisti jam veikti. Toks dažnai yra mūsų, lietuvių, būdas: „Jei man blogai, tai ir tau turi būti blogai“. Dėl šios priežasties vadovas susiduria su dideliais išbandymais.

Ką reikėtų palinkėti į šią situaciją patekusiam kolegai?

Palinkėjimas būtų toks: eikite į priekį, galvokite, kaip padėti aplinkiniams, kaip padėti pačiam sau. Ir manau, kad ta krizė bus gal ir košmariškas sapnas, bet kartu ir nauja ir tvirta pradžia.

Aurimas Vietrinas portalui balsas.lt savaitė