Verslo vadybos ir komunikacijos konsultantė Daiva Vietrinienė, įvaldžiusi neurolingvistinį programavimą ir koučingą, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti eneagramos mokymus, įkūrė Eneagramos akademiją, kur norinčius moko savęs pažinimo, asmenybės tobulėjimo ir taikaus santykio su aplinka.
Pasak Daivos, Lietuvoje dar nauja eneagrama yra asmenybės augimo ir transformacijos modelis. Jį struktūrizavo iš Čilės kilęs Claudio Naranjo – profesorius, pasaulyje pripažintas psichiatras, geštalto psichoterapeutas (vienas iš trijų, artimiausias ir geriausias Fritzo Perlso – geštalto terapijos sukūrėjo mokinių), rašytojas, mokytojas ir tarptautinio lygio lektorius, psichodvasinės integracijos instituto SAT Ispanijoje įkūrėjas.
PRADŽIA – SAVĘS PAŽINIMAS
Eneagramos akademijos Lietuvoje įkūrėja pasakojo, kad daugiau nei du tūkstančius metų skaičiuojančio mokymo, kuris iki šiol buvo prieinamas tik išrinktiesiems, esmė – sąmoningiau ir giliau pažinti save. Tam naudojami devyni struktūrizuoti asmenybės, charakterio tipų modeliai. Užuominų apie eneagramos sistemą randama Antikinės Graikijos filosofų – Aristotelio, Pitagoro – darbuose, vėliau ji buvo naudojama kaip savotiškas harmoningos visatos modelis.
„Žmogaus asmenybė ir charakteris formuojasi jau motinos įsčiose. Tačiau augdamas vaikas patiria aplinkos poveikį, kuris taip pat turi didelę įtaką jo asmenybės raidai. Šios dvi dedamosios dalys suformuoja kiekvieno mūsų elgesio ir mąstymo modelį. Jis tampa mūsų asmenybės dalimi – dažnai net nesusimąstome, kodėl gyvenimiškoje situacijoje pasielgiame vienaip ar kitaip – mums „įdėta“ tam tikra reakcija į įvykius“, – aiškino Daiva.
Jos teigimu, daugelis psichologų pripažįsta, kad iš vaikystės atsinešame bagažą, kuris lydi mus visą gyvenimą ir dažnai jis nėra labai pozityvus – kai kam trūko tėvų meilės ir dėmesio, daugelis buvome verčiami elgtis taip, kaip liepia vyresnieji, nes, jų įsitikinimu, tai yra „teisinga“. „Patikime kitų mums įteigtomis gyvenimo nuostatomis ir priimame jas kaip savas, pagal jas gyvename. Jos įstato mus lyg į kokią dėžutę: esame jos ribose ir niekur už jų neišeiname. Šių nuostatų rinkiniai kaip tik ir lemia mano minėtus devynis žmogaus charakterio tipus“, – teigė eneagramos trenerė.
PADĖJO IŠTVERTI PROBLEMAS
Daiva tikino, kad jai pačiai mokymasis ir gilinimasis į naująją asmenybės tobulėjimo sistemą padėjo susivokti ir savo gyvenime. Prisipažino, kad žvelgdama atgal mąsto, jog neturėdama įgytų žinių kai kurių dalykų gyvenime būtų tiesiog neištvėrusi. „Visiškai nuoširdžiai galiu pasakyti, kad kai kuriose situacijose būčiau elgusis labai netinkamai, nebūčiau tokia laiminga, kokia esu dabar“, – prisipažino pašnekovė.
Jos teigimu, mokymai padėjo atsikratyti stereotipų, pakeisti elgesį, emocijas, atsirado aiškumas ir suvokimas, kaip nereikia elgtis. „Turiu du sūnus – vyresniajam Vėjui dvidešimt vieni, jaunėliui Joriui – aštuoniolika. Jau ilgą laiką mokausi juos „paleisti“, nesikišti į jų gyvenimą. Dauguma tėvų įsitikinę, kad jie geriausiai žino, ko reikia vaikams. Tai viena didžiausių klaidų, kurias darome auklėdami atžalas. Tikrai nebuvo lengva ir man persilaužti, pasitikėti vaikais ir nebrukti jiems savo gyvenimo tiesų. Iki šiol mokausi leisti jiems suklysti ir nekaltinti, nebausti už tai nei savęs nei jų. Asmenybės augimas kaip tik ir vyksta per klaidas. Jeigu neleisime vaikams klysti, ieškoti išeičių iš situacijų, jie netobulės. Net nevartočiau žodžio „klaida“, greičiau tai būtų patirtis, tam tikra galimybė, pamoka“, – sakė D. Vietrinienė.
Moteris prisipažino sulaukianti iš sūnų patikinimo, jog iš mamos jie gavo neįkainojamą dalyką – pasitikėjimą, palaikymą einant savuoju gyvenimo keliu, prisiimant atsakomybę už savo veiksmus. Dalyvaudama C. Naranjo rengiamuose eneagramos mokymuose Daiva sakė nuolat girdinti profesoriui dalyvių užduodamus klausimus – kaip būti gerais tėvais, kaip nesuluošinti savo vaikų, kaip elgtis, kad jie būtų laimingi. Mokytoju vadinamas čilietis į tokius klausimus atsako visada vienodai: „Norite, kad jūsų vaikai būtų laimingi, būkite laimingi patys. Nelaimingi tėvai negali užauginti laimingų vaikų. Pradėti reikia nuo savęs: atsikratyti baimių, neapykantos, graužaties, nepasitikėjimo savimi. Tokioje terpėje sveikas daigas negali užaugti.“
IR VADOVAMS, IR DARBUOTOJAMS
D. Vietrinienės rengiamuose mokymuose saviugdos ir asmenybės tobulėjimo mokosi labai skirtingi žmonės. Pasak eneagramos trenerės, pradėjus analizuoti save, savo reakcijas į aplinkinius žmones, situacijas, įvykius, subyra daugelis tėvų ir aplinkos mums įdiegtų stereotipų. „Mes dažnai primetinėjame kitiems savus stereotipus, kaunamės dėl jų. Pykstamės, kai kažkas neatitinka mūsų įsitikinimų, ginčijamės dėl jų, stengiamės primesti savo požiūrį. Tačiau kai savyje pamatai ir supranti vykstančius procesus, ateina supratimas, kad yra ir kitų žmonių gyvenimiškos tiesos, kurių jie laikosi. Atsiveria kelias priimti ir kitokį požiūrį“, – dėstė pašnekovė.
Pasak Daivos, kai žmogus pamato savo „šešėlinę“ pusę, suvokia, kad elgiasi pagal „programą“, ima suprasti, kodėl jį kažkas erzina, pykdo. Tada ir prasideda „sveikimo“ procesas – atsiranda supratimas, kad kiekvienas mūsų yra unikalus ir nepakartojamas, kiekvienas vertas pagarbos, supratimo ir meilės. Jos įsitikinimu, tik pažinęs save žmogus gali padaryti pasaulį gražesnį. „Įvairiose įmonėse mano rengiami mokymai rodo, kad pradėję gilintis į save ir darbuotojai, ir kolektyvų vadovai ima keistis, atmosfera darbo vietose gerėja. Pažinus save lengviau priimti ir kitą, neteisti ir nesmerkti, jeigu jis elgiasi kitaip, nei mes iš jo tikimės. Nesigraužti dėl pasitaikančių klaidų, o mokytis iš jų, semtis gyvenimiškos patirties ir tobulėti kaip asmenybei“, – įsitikinus eneagramos trenerė.
Daiva Vietrinienė portalui lzinios.lt
