ĮMONIŲ VADOVAMS, VERSLO SAVININKAMS

Praėjo tik pirmos penkios priverstinės nedarbo dienos. Tie, kurių verslai buvo sustabdyti ir buvo priversti nedirbti, pastebėjo sulėtėjusio laiko fenomeną. Ar tai jums pažįstama? 

Tie, kurie nesuvokė šio fenomeno ėmėsi drastiškų veiksmų savo įmonių atžvilgiu. Kodėl? Sulėtėjusio laiko fenomenas sukelia pojūtį, kad krizė seniai įsisukusi ir artėja blogoji pabaiga.

Keli pavyzdžiai, kad būtų aiškiau. Pirmadienį (pirmą krizės dieną!) dalis barų savininkų skubiai atleido savo darbuotojus, trečiadienį kosmetikos parduotuvių tinklas Kristiana (pajuskite, tai tik trečia krizės diena) patarė darbuotojams pasiimti biuletenius, atostogas arba išeiti iš darbo ir kreiptis į užimtumo tarnybą. “Senukai” praneša, kad sustabdo atsiskaitymus tiekėjams! 

Kaip galvojate, ar tai krizių valdymas ar kažkoks kitas, nerimo ir baimės drenavimo, mechanizmas? Galime konstatuoti tik vieną – tai greičiausiai neapmąstytų veiksmų fenomenas, kuris gali ne tiek padėti suvaldyti krizę, kiek pilnai sunaikinti verslą.

O gana dideliai daliai darbuotojų buvo liepta (rekomenduota) pradėti tai, ko ankščiau jie niekada nebuvo darę – dirbti iš namų. Tai naujiena ne tik dirbantiems namie, bet ir jiems vadovaujantiems vadovams, verslo savininkams, kurių vieni žaibu pradėjo galvoti apie verslą, apie save, apie savo šeimas, kiti apie savo darbuotojus, apie klientus…dar kiti apie verslo transformavimą ar net uždarymą. 

Visi mes šiandien susidūrėme su ĮKAITO psichologijos fenomenu. 1994-1998 daug teko dirbti su tikromis įkaitų vadavimo situacijomis, derybomis dėl įkaitų ar verslo, tuo pat metu apmokant klientus, kaip išgyventi tapus įkaitu.

Ką reiškia ĮKAITO fenomenas? Tai reiškia, kad tu negali priimti savarankiškų sprendimų, atlikti savarankiškus veiksmus. Tu esi izoliuotas, negali judėti nei pirmyn nei atgal, Tavo judesiai suvaržyti, o veiksmus atlieki pagal svetimas grėsmingas komandas. Todėl, neatsitiktinai šiandien didelė dalis žmonių FB skundžiasi, kad jie yra tarsi namų „kalėjime”. 

1995 -1996 metais Darius buvo pirmasis ekstremalių situacijų psichologijos dėstytojas dabartinėje Karo Akademijoje. Štai dalis medžiagos iš tuomečių paskaitų: 

ŽMOGUS EKSTREMALIOSE SĄLYGOSE

No alt text provided for this image

Psichotraumuojančią situaciją ekstremaliomis sąlygomis gali sukelti šie faktoriai:

1.    Monotonija

2.    Informacijos stygius

3.    Kryptingos veiklos stygius

4.    Grupinė izoliacija

5.    Pavojus gyvybei

6.    Miego ritmo sutrikimai

7.    Kt.

Pagal amerikiečių psichologų asociacijos duomenis II pasaulinio karo metu tik 25% karių aktyviai ir adekvačiai veikė mūšio metu. Kiti pasidavė šioms reakcijoms – stuporas (dauguma) ir ažitacija (iki 10%).

Ažitacijos būsenoje žmoguje vyrauja nerimas ir motorinis sujaudinimas. Žmogus tampa labai judrus, tačiau judesiai netikslūs ir jis gali atlikti tik paprastus automatizuotus veiksmus, kuriuos sukelia papuolę į regos lauką atsitiktiniai dirgikliai. Protiniai procesai tuo metu sulėtėja. Galimybė suprasti sudėtingus santykius tarp reiškinių, kurie reikalauja suvokti ir padaryti išvadas, sutrinka. Žmogui atsiranda tuštumos galvoje jausmas. Šis fenomenas liaudyje vadinamas “pasimetimu”. Tai pavojingiausia žmogaus su ginklu būsena. Jis ypač pavojingas saviems. Ažitacijos būsenoje taip pat sutrinka ir laiko suvokimas. 

Trumpalaikis stuporas pasireiškia netikėtu sustingimu, sukaustymu vietoje ir toje pozoje, kurioje žmogus buvo iki mirtino pavojaus. Mąstymas išlieka, bet veiksmų imtis neišeina.

Visai kitaip elgiasi žmogus, kuris iš anksto ruošiasi ar yra ruošiamas pavojams ir treniruojasi. Jis gali jaudintis esant grėsmei, bet pavojaus akimirką jo reakcija būna iš dalies automatizuota (greitesnė) ir adekvati”.

Visi spec. padaliniai prieš vaduodami įkaitus, būtinai treniruojasi ir prieš pat šturmą ir apžaidžia įvairius scenarijus, nors jie ir taip kasdien treniravosi.

Tai tik nedidelė dalis medžiagos iš paskaitos apie ekstremalias situacijas tiesiogiai grasinančias gyvybei. Tačiau jūs jau supratote, kad tas pats fenomenas veikia, tik ne taip aštriai, ne taip išreikštai, ir dabartinėje krizinėje situacijoje.

ĮKAITO situaciją tikrai galima išgyventi ir net išnaudoti. Bet tam reikia specialaus pasiruošimo. Džonas Kenedis mėgo savo kalbose kartoti, kad kiniškai žodis „krizė“ susideda iš dviejų hieroglifų – pirmojo reikšmė –„pavojus“, antrojo -„galimybė“. Nors tikslesnis verimas būtų pokyčio taškas.

Tam, kad nepapulti į stipriau ar silpniau išreikštų afektinių reakcijų nelaisvę, ir savo rankomis nepakurti laužo dinamito sandėlyje (jūsų verslas, organizacija, darbovietė), siūlome unikalią konsultacijų galimybę. Mes, Darius Radkevičius ir Aurimas Vietrinas, padėsime:

1.    “Nudrenuoti” nerimo lygį;

2.    Įsivardinti krizės scenarijus, atlikti jų simuliacijas, gauti vertingas įžvalgas;

3.    Padėti paruošti krizės valdymo planus;

4.    Sugeneruoti naujas idėjas atsivėrus galimybių langui.

Krizių valdymo grupės pagrindinis uždavinys yra numatyti siūlomų veiksmų priežasties pasekmės grandines. Numatyti jų tikimybės lygį. 

Mes patarsime, kaip įvykiams nustatyti rizikos laipsnį ir kaip naudoti Likarto skalę vertinant grupės dalyvių nuomones.

Siūlome kelis bendravimo variantus:

1. Nuotolinė individuali asmeninė konsultacinė sesija – nes gali būti konfidencialių klausimų, kuriuos norėtumėte geriau išdiskutuoti be savo darbuotojų.

2. Nuotolinė grupinė konsultacinė idėjų generavimo sesija įmonėje suburtai krizės valdymo grupei (komandai).

3. Nuotolinis dalyvavimas vadovų grupėje, kurioje kartu diskutuosime, dalinsimės krizės įveikimo būdais, žingsniais, dėsningumais, patirtimi.

Susiekite su mumis: 

aurimas@vietrinas.lt,  darusinmac@me.com

Pasitarsime.

Pagarbiai,

Darius Radkevičius ir Aurimas Vietrinas

 

Šaltinis: Darius Radkevičius / Linkedin

Susisiekite
su mumis